Laiko sąvoka genealogijoje

Tyrinėjate savo giminės istoriją?

Turiu jums klausimą.

Ar tam tikro žmogaus užfiksuoti realaus pasaulio įvykiai, egzistavę tam tikroje erdvėje ir laike, galėjo būti perkeliami į rankraštinių dokumentų lygmenį?

Gal būt šiandieninė istorinės medžiagos interpretacija yra tik teorinė. Kas jeigu tuo metu egzistavusių santykių perkelti į nūdieną neįmanoma, nes neliko atpažinimo ženklų ir būdų.

Skaitydami istorinio romano labai vaizdingai aprašytas scenas ar įvykius labai individualiai suvokiame kaip tai galėtų būti, tačiau viskas nebūtinai atitinka realybę. Galbūt tai tik mūsų vienų sąmonėje egzistuojantis suvokimas, kiti ją matys kitaip. Kiekvieno iš mūsų sukaupta patirtis ir žinios, gali tapti raktu arba kliūtimi tiksliai perskaityti tam tikro laiko ženklus. 

Manau, vos tik pradėję jungti įvairius archyvinius komponentus į vieną konkretų paveikslą, gauname rezultatą su konkrečiais elementais, bet ne visada vientisą vaizdą.

Genealogija ir giminės restauravimas

Kiekvieną kartą iškyla svarbiausia užduotis - išanalizuoti abstrakčias teksto frazes ir iš jų tiksliai sudaryti viso įvykusio veiksmo piešinį. Kitas veiksmas - pagal dokumento surašymo modelį, to laiko principus ir taisykles, perskaityti, atpažinti bei fiksuoti visus svarbiausius dokumento aspektus.

Bet vos tik perpratome vieno laikmečio dokumentavimo modelį, persikėlę į kitą vietą ar epochą, turime rasti naują raktą. Skirtingomis kalbomis užpildyti puslapiai, rašančiojo stilius, bažnyčios reikalavimai ir kiti veiksniai priverčia mus ieškoti būdų ir priemonių kaip "atrakinti" paliktą pranešimą.

Senąjį pasaulį raštininkas užkoduoja, perduoda dokumento pavidalu to meto institucijoms ir, jeigu išlieka, tolimai ateičiai.

Dokumentinis įrašas su simboliniu įvykio paveikslu, kuriame nelieka pilnų išmatavimų, erdvinio vaizdo su visomis detalėmis, kažkaip jis turi atgyti naujame, tai yra šiandieniniame pasaulyje. Mūsų radinys - tik popieriuje, pagal tam tikrą tvarką surašytas, įvykęs veiksmas. Skaitydami įrašo tekstą, randame įvykio laiką, vietą - bažnyčią ar koplyčią, įvardintą kunigą, visus dalyvius, kitus liudininkus, dalyvaujančius ceremonijoje. Galime rasti detaliai išvardintų asmenų pareigybes, laipsnį, statusą, luomą, socialinę padėtį, profesiją ar užsiėmimą. Dokumente surašytos įvykio detalės  kartais gali plačiau atspindėti veiksmo esmę, jei iki smulkmenų aprašytas  kaip, kur ir kokiu būdu vyko veiksmas. Pavyzdžiui, mirties fakto aprašymas, kur vaizdingai perteiktos tragiško nužudymo aplinkybės. Esu bylose skaičiusi mirties priežasčių aprašymus; kaip smuklėje buvo užmuštas muštynių metu, arba pakelėje mirtinai sužalotas plėšiko ar bėgdamas nuskendo upėje. 

Daug dažniau nedetalizuotas, bet irgi informatyvus svarbus veiksmo aprašymas, leidžia pajusti laiko dvasią, nuostatas ir tradicijas. Gimė pakeliui, mirė ligoninėje, palaidotas pačių parapijiečių privačiose kapinėse, surastas pamestinukas prie nurodyto asmens namų ir priglaustas konkrečios šeimos.

Dar giliau pasaulį užkoduoja ir informaciją perteikia pats rašantysis, pridėdamas asmeninį požiūrį ar komentarą, pavyzdžiui, jau antrą kartą nesantuokinio vaiko tėvas. Kitu atveju - neužrašant ne santuokoje gimusio vaiko motinos pavardės - tarsi paslepiami įvykusio krikšto dalyvių duomenys. 

Sužinome tik faktus, bet nieko apie dalyvių santykius. Neįmanoma nustatyti, kodėl konkretūs asmenys dalyvavo veiksme ir kokie motyvai lėmė, kad buvo pasirinktas būtent toks, o ne kitoks veiksmo liudininkas, galiausiai, kas nulėmė pamestinuko įvardijimą.

Iš surinktos medžiagos paaiškėja, kad sudėtingesniems atvejams aprašyti trūksta elementarių žinių. Faktų rinkinys retai kada leidžia sudaryti įvykių žemėlapį, sukurti šeimos istorinį paveikslą, sudėti visą giminės genealogijos turinį į nuoseklų rašinį. Žingeidiems faktų neužtenka, tenka gilintis plačiau; įnikti į krašto istoriją, skaityti biografines knygas, lankyti muziejus ir labai atidžiai analizuoti visą galimą giminės palikimą, gal sužinoti įvykių aplinkybes. 

Pirmyn ir atgal - nuolatinė įvykių kaita.

Darbas istorijos archyve taip ir vyksta - iš XX a. pradžios keliaujame į XIX a. pasiekiame XVIII a. pradžią, tenka grįžti 100 metų į naujesnį laiką. Padirbėję su naujais duomenimis XIX amžiuje, pagal naujus faktus vėl ieškome šaltinių XVII-XVIII a. ribose.

Jeigu giminė gyveno sėsliai ir parapijos archyvas pilnai išlikęs, pasisekė - greičiausiai turėsite pilną faktų istoriją.

Tuo galima būtų ir baigti, tačiau prasideda dar viena įdomi istorija. Tada iškyla klausimas, kodėl keliaujant į priekį, laiko scenose vis daugiau faktų ir duomenų? Ar seniausia praeitis konkuruoja su dabartimi?

Iliustračija. Santuokos įrašo fragmentas, 1926 m. prierašas apie įvykusią  neteisėtą santuoką. 

Nekantriems - tikriausiai žinote, kad giminės istorija niekada nesibaigia.

Praeitis → dabartis → ateitis.

Mes praeities→ieškome dabar→vardan ateities.

Kalendoriai. Skirtumas tarp Julijaus ir Grigališkojo kalendorių yra 13 dienų.

iki 1918 metų visuose banžnyčių įrašuose buvo naudojamas Julijaus kalendorius, po 1918 metų datos buvo pakeistos pagal Grigaliaus kalendorių.  Idomu, kad Grigaliaus ir Julijaus kalendorių skirtumas: 1582-1700 m. – 10 dienų, 1700-1800 m. – 11 dienų, 1800-1900 m. – 12 dienų, 1900-XX a. – 13 dienų.

Užnemunėje į dokumentą būdavo rašomos abi datos.

Kurią renkatės savo surastam giminaičiui?

Kalendorių skaičiuoklė. 

Pagalba tyrinėjantiems savo giminės istoriją temose: Archyvinės knygos, Genealogijoje sutinkamų žodžių vertimai, komentarai, Kaip išmokti skaityti archyvinius įrašus.